Pranešimai

#5

 Kartais aš pats savęs bijau. Nuotaikos svyravimai kartais būna neprognozuojami. Daugiausia ir sunkiausia būna, kai trūksta miego arba daug stresinio nuovargio. Kartais tiesiog galva nelaiko ir prasiveržia nevaldomas pyktis. Tai paskui būna sunku ir blogai, kad sunku nupasakoti. Tiesiog kažkas griaužia iš vidaus, norisi visų atsiprašyti ir pažadėti, kad daugiau tai nesikartos. Tačiau nesu tuo tikras, nes tai tiesiog nekontroliuojama.  Taip norisi gyventi darnoje ir neskriausti savo artimųjų, nes tai jie ir likę man, kas aš turiu brangiausio šiame gyvenime. Aš gyvenu dėl jų, aš tiesiog noriu, kad tas nuotaikų bangavimas liautųsi. Žmogus turėtų būti daugiau logika pasiremianti būtybė, o ne gyvenanti instinktų ir impulsų lentynoje.  Dar tik trečioji karantino savaite, o man jau neša stogą kaip neturėtų būti. Fizinis aktyvumas nepadeda, o gal net kenkia. Kartais pagalvoju, gal jo ir per daug, reikėtų mažiau save spausti. Jaučiasi lengvas nuovargis, gal tai tiesiog būsena, kol organizmas pr

#4

 Toks sunkumas ir miego trukumas jautėsi ryte, kad parvažiavęs namo dar nusprendžiau nusnausti kelias minutes. Tikrai jaučiausi taip lyg būčiau naktį nemiegojęs. Bandžiau pasidomėti kas tokios savijautos priežastis, tačiau mano įžvalgos toli nenuvedė. Tikėjausi kad miegojau trumpai arba nekokybiškai, gal tiesiog nebuvo gilaus miego ir todėl jaučiausi blogai.  Patikrinau savo laikrodį, jis gi skaičiuoja miego ciklus ir pulsą, turėtų būti kažkokia indikacija, kad miegas nebuvo kokybiškas. Rezultatas netikėtas – miego fazės tvarkingos, gilaus miego turėjau 1:15, o išviso miegojau net 7:12, čia tikrai nemažai, nors truputį mažiau negu mano įprastas miego vidurkis pastarosiomis dienomis. Širdies darbas taip pat nieko blogo nerodo, viskas normos ribose.  Kas gi galėtų būti? Bandžiau suprasti visą dieną ir tik kai pradėjau eilinę dienos treniruotę supratau, nespėjo organizmas atsigauti. Krūvis nėra didelis, tačiau neįprastas – jau savaitę kaip skaida raumenis po specifinių pratimų. Tai štai k

#3

Prezidento rinkimai vyksta kas ketveri metai, aišku ne visose šalyse, bet tikrai demokratiškose šalyse būna būtent taip. Nuo pačio ryto visi dienraščiai ir internetiniai portalai skalambija kas vyksta JAV ir kokie galimai bus prezidento rinkimų rezultatai. Ten tikrai įdomi kova, tiesiog taškas į tašką, Trump‘as prieš Biden‘ą. Pagal tai kaip šis įvykis nušviečiamas Lietuvoje, socialiniuose tinkluose, darosi nesuprantama – ar šie rinkimai vyta Lietuvoje ar JAV. Net kartais pagalvoju, kad lietuviams daug įdomiau stebėti JAV prezidento rinkimus, nei patiems dalyvauti savo rinkimuose. Netgi pasibaigę seimo rinkimai ir naujos daugumos bandoma formuoti koalicija nušviečiama stipriai prasčiau, nei JAV prezidento reikalai, o atrodo turėtų būti atvirkščiai.  Man visi šie skaičių analizavimai ir spėjimai kas laimės, labai jau neįdomūs. Kaip pagalvoji, jau viskas nulemta, jau viskas prabalsuota ir jau rezultatas yra, tik liko ji patvirtinti ir išlaikyti nesuklastotą. Reikia tikėtis rezultatų klast

#2

 Sėdžiu šiandien lauke, kavinės kėdės ir stalai yra šlapi nuo tik ką  pasibaigusio trumpo lietaus, o telefono ekrane mirksi pranešimas, kad aš gavau dar vieną eilinį emailą ir turėčiau jį perskaityti. Ar ką nors pakeis ta informacija manęs laukianti emaile? Dar šiek tiek pagalvoju, gurkšteliu kavos ir atsidarau laišką.  O ten nieko gero, informacija apie Covid-19 situacija Lietuvoje ir numatomus suvaržymus nuo sekančios savaitės. O nusimato tikrai ne kas – antras karantinas šiemet. Ne toks griežtas kaip turėjom pavasarį, tačiau vis tiek bus liūdesys. Sporto klubai, SPA, baseinai, kavinės, sporto renginiai ir t.t. bus sustabdyti mažiausiai trims savaitės, tačiau vidinis balsas sako – tokie suvaržymai bus iki pačių Kalėdų.  Nors po trijų savaitėlių keičiasi valdžia ir gali keistis karantino sąlygos, tačiau stipriai abejoju, kad jis bus atšauktas. Gal vieni arba kiti apribojimai galėtų būti keičiami, tačiau liksime namie ir ilgam. Šiandien jau gal ketvirta ar penkta para, kai šios ligos s

#1

Ar tu esi kada nors bandęs užrašyti bent vieną istoriją per dieną, kuri nutinka tavo gyvenime arba tiesiog gimsta tavo galvoje?  Aš bandžiau ir man daug kartu nepavyko. Labai greitai baigdavosi azartas, nes nesugalvodavau ką rašyti ir kam. Daugelį kartų galvojau apie tai kas skaitys mano rašliavą ir bandydavau sumastyti ką ir kaip pasakyti. Tačiau dabar aišku viena – aš rašau ne kažkam, aš tiesiog noriu parašyti sau į ateitį, kad aš toli ateityje galėčiau jausti ir suprati kuo gyveno mano miela persona. Dabar norėčiau palinkėti pats sau – nenustok rašyti, nes man labai įdomu atsiminti kas nutiko ir kodėl, kur ir kaip, su kuo ir kiek ilgai. Todėl rašyk ir dar kartą rašyk, kad aš toli ateityje, gūdžiais arba saulėtais vakarais turėčiau ką skaityti ir pasakoti savo anūkams koks aš buvau  ir kokį gyvenimą gyvenau. Iki pasimatymo ateityje. p.s. kas sakė kad laiko mašina neegzistuoja? Rašykite ir ateitis jums padėkos šiandien.